teipsiko.lt Tei-Psi-Ko - Teis?s psicholog? kontora

teipsiko.lt
Title: Tei-Psi-Ko - Teis?s psicholog? kontora
Keywords: Teis?s psichologas, teismo psichologin? ekspertiz?, psichologinis konsultavimas, taikinamasis tarpininkavimas
Description: Teis?s psicholog? kontora
teipsiko.lt is ranked 0 in the world (amongst the 40 million domains). A low-numbered rank means that this website gets lots of visitors. This site is relatively popular among users in the united states. It gets 50% of its traffic from the united states .This site is estimated to be worth $0. This site has a low Pagerank(0/10). It has 1 backlinks. teipsiko.lt has 43% seo score.

teipsiko.lt Information

Website / Domain: teipsiko.lt
Website IP Address: 213.226.189.242
Domain DNS Server: ns1.vhost.lt,ns2.vhost.lt

teipsiko.lt Rank

Alexa Rank: 0
Google Page Rank: 0/10 (Google Pagerank Has Been Closed)

teipsiko.lt Traffic & Earnings

Purchase/Sale Value: $0
Daily Revenue: $0
Monthly Revenue $0
Yearly Revenue: $0
Daily Unique Visitors 0
Monthly Unique Visitors: 0
Yearly Unique Visitors: 0

teipsiko.lt WebSite Httpheader

StatusCode 200
Cache-Control no-store, no-cache, must-revalidate, post-check=0, pre-check=0
Content-Type text/html; charset=utf-8
Date Mon, 08 Aug 2016 23:55:05 GMT
Server Apache

teipsiko.lt Keywords accounting

Keyword Count Percentage
Teis?s psichologas 8 0.61%
teismo psichologin? ekspertiz? 0 0.00%
psichologinis konsultavimas 1 0.11%
taikinamasis tarpininkavimas 1 0.12%

teipsiko.lt Traffic Sources Chart

teipsiko.lt Similar Website

Domain Site Title

teipsiko.lt Alexa Rank History Chart

teipsiko.lt aleax

teipsiko.lt Html To Plain Text

Tei-Psi-Ko - Teis?s psicholog? kontora "Non omne quod nitet aurum est!" Prad?ia Paslaugos Paslaug? s?ra?as Psichologinis ?vertinimas Intranetas Kontaktai Karjera Komanda Su mumis dirba Kontora Paslaugos Teis?s psichologo atsakomi klausimai Teis?s psichologo ra?omos i?vados Biblioteka Apie mus Tei-Psi-Ko tikslai Naujausi straipsniai Advokatas gerai, bet teis?s psichologas geriau Nukent?jusieji nuo nusikaltim?, tur?s daugiau teisi? Teis?s psichologai vairavimo mokykloms Biblioteka pasipild? Kal?jim? reforma: būtina, nei?vengiama - ?vilgsnis i? vidaus Prad?ia Advokatas gerai, bet teis?s psichologas geriau Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Paslaugos Advokatas gerai, bet teis?s psichologas geriau: Teisiniame procese pasikliaujame advokat? pagalba. Bet ar ?inojote, jog dauguma j? netinkamai formuoja klausimus psichologijos/psichiatrijos specialistams dalyvaujantiems byloje? O teismo psichologijos specialistams u?duodami standartizuoti klausimai, kurie da?niausiai yra nukreipti pakaltinamumui i?siai?kinti, ir atsakyti ? klausim? - ar asmuo buvo gebus suvokti savo veiksm? esm? ir prasm?.. kas prakti?kai neatsako ? klausim?, kokia kompleksin? asmenyb? ar jos bruo?ai gal?jo ?takoti, arba atvirk??iai būti lengvinan?ia aplinkybe. Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis ? Mūs? specialistus, kurie pad?s suformuoti klausimus tinkamai, bei pad?s i?siai?kinti asmenyb?s specifi?kum? galint? ?takoti bylos eig?. Klausim? pavyzd?iai: http://teipsiko.lt/index.php/teises-psichologo-paslaugos/psichologine-isvada Nukent?jusieji nuo nusikaltim?, tur?s daugiau teisi? Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Naujienos Nuo kit? met? kovo 1 d. nuo nusikalstam? veik? nukent?j? asmenys ?gis daugiau teisi?. Nukent?jusieji gaus daugiau informacijos apie atliekam? ikiteismin? tyrim?, taip pat kiekvienu atveju bus vertinama, ar jis neturi speciali? apsaugos poreiki?, o i? ?kalinimo ?staigos ? laisv? i?leid?iant nuteist?j?, nukent?jusiajam jo pageidavimu bus i?ai?kinta apie galimyb? jam taikyti apsaugos priemones. Tokios Teisingumo ministerijos parengtos Baud?iamojo proceso kodekso (BPK) pataisos ?gyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos priimt? direktyv? ?iandien buvo priimtos Seime. ?Visose Europos S?jungos valstyb?se nar?se nuo nusikaltim? nukent?j? asmenys tur?t? tas pa?ias būtiniausias teises. Tikiuosi, kad atlikdami ikiteisminius tyrimus Lietuvos pareigūnai daugiau d?mesio skirs nukent?jusiesiems“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Baud?iamojo proceso kodekse nustatyta pareiga ?vertinti visus nuo nusikalstam? veik? nukent?jusius asmenis, ar jie neturi speciali? apsaugos poreiki?, siekiant būti apsaugotiems nuo psichin?s traumos, nusikalstamo poveikio ar kit? neigiam? padarini?. ?Tokie asmenys būt? nuo seksualini? nusikaltim?, prekybos ?mon?mis, nuo sunki? smurtini? nusikaltim? nukent?j? ar kiti asmenys, kuriems reikalinga papildoma pagalba. Nukent?jusiojo poreiki? vertinim? ne v?liau kaip pirmosios apklausos metu tur?s atlikti ikiteismin? tyrim? atliekantis asmuo, u?pildydamas special? klausimyn?“, - pa?ymi teisingumo ministras. Vertinimo metu nusta?ius, kad nukent?jusysis turi speciali? apsaugos poreiki?, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras prival?s atitinkamai organizuoti baud?iam?j? proces?, pvz., siūlyti, kad nukent?jusysis būt? apklaustas tik vien? kart? ir tik ikiteisminio tyrimo teis?jo, j? apklausti naudojantis apklausos kambario priemon?mis, t. y. tiesiogiai nedalyvaujant ?tariamajam, ? apklaus? kviesti dalyvauti psicholog?, siūlyti, kad kart? jau apklaustas nukent?jusysis daugiau nebebūt? kvie?iamas ? apklausas, ?skaitant bylos nagrin?jim? teisme, o teisme būt? per?iūrimas jo apklausos garso ir vaizdo ?ra?as, ir pan. Be to, nukent?jusiajam tur?s būti i?ai?kinama apie galimybes jam taikyti apsaugos priemones (fizin? apsaug?, gyvenamosios vietos pakeitim? ir t.t.). ?i informacija jam bus teikiama tiek dar jam dalyvaujant baud?iamajame procese, tiek ir po to, kai ?tariamasis ar nuteistasis paleid?iami arba pab?ga i? laisv?s at?mimo vietos. BPK papildytas nuostata, kad kai nusikaltim? ir baud?iam?j? nusi?engim? ?mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelie?iamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta d?l lyties, nukent?jus?j? apklausia ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nukent?jusysis gali pra?yti, kad apklaus? atlikt? tos pa?ios lyties asmuo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu gal?s atsisakyti patenkinti ?? pra?ym? tik tuo atveju, jeigu d?l to būt? pakenkta ikiteisminio tyrimo s?kmei. Taip pat nevie?uose teismo pos?d?iuose bei kituose baud?iamojo proceso veiksmuose bus leid?iama dalyvauti ir paties nukent?jusiojo pasirinktam j? lydin?iam asmeniui. Su Seimo priimtu ?statymu galima susipa?inti internete ?altinis Teisingumo ministerija Teis?s psichologai vairavimo mokykloms Para?? Kontora. Publikavo kategorijoje Naujienos Teis? psichologai ?dentifikavo problem?: Pagal ?iuo metu galiojan?ius Valstybin?s keli? transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vir?ininko nutarimus, vairuotojai padar? administracin? teis?s pa?eidim?, kol nesu?jo 2 met? vairavimo sta?as, arba kit? administracin? teis?s pa?eidim? (vairavimas i?g?rus, ar pan), d?l kurio atimama teis? vairuoti transporto priemon?, turi perlaikyti vairavimo egzaminus, ir i?klausyti kurs? pas psicholog?. Problema yra ta, kad pagal dabartin? galiojan?i? tvark?, psichologas turi būti ?darbintas tiesiogiai vairavimo mokykloje, nor?damas atlikti t? darb?. Nepatogu verslui, nes teis?s pa?eid?j?, kurie tur?t? i?klausyti kurs? n?ra tiek daug, kad būt? garantuotas pilnas psichologo etatas. Kiekviena vairavimo mokykla turi tur?ti savo psicholog?, arba t? pat? dirbant? per kelias ?mones. Nepatogu teis?s pa?eid?jui, nes nor?damos taupyti ka?tus vairavimo mokyklos yra linkusios nemokyti, kiekvieno teis?s pa?eid?jo individualiai, ta?iau burti juos ? grupes. Kol nepraeiti mokymai perlaikyti egzamin? neleid?iama, tod?l reikia laukti, kol bus sudaroma kurso grup?, kurioje būt? i?klausytas psichologinis kursas, ir atlikti nam? darbai individualiai su psichologu. (Pavyzdys) Nepatogu psichologui, nes ji/s turi dirbti per kelias ?mones susidarydamas sau etatines valandas. Teis?s psicholog? kontora siūlo sprendim?: Sprendimas būt?, vairavimo mokykloms samdyti ?mon?, kurioje dirba vien psichologai (teis?s psichologai idealiausiu atveju) atlikdami skirtingus psichologinius darbus: konsultavim?, paskait? ir mokym? vedim? ?vairiomis temomis, dirba su teis?s pa?eid?jais. Tokiu būdu teis?s psichologas yra darbinamas tokioje kompanijoje kaip Tei-Psi-Ko, kurios paslaugas perka vairavimo mokyklos. Tokiu būdu vairavimo mokykloms nukrist? atsakomyb? atsiskaitin?ti Regitrai, u? tai, kad teis?s pa?eid?jai i?klaus? kursus, tai daryt? psichologus ?darbinanti ?mon?. Vairavimo mokykloms nereik?t? darbinti psicholog? tik daliai etato. Psichologams būt? patogu dirbti vienoje ?mon?je. Galima specializuotis tik darbui su teis?s pa?eid?jais, kuriuos nukreipt? vairavimo mokyklos, ir kitos suinteresuotos ?staigos. Sprendimui ?gyvendinti reik?t? Transporto inspekcijos vir?ininko ?sakymo pakeitimo. I?reik?ti savo palaikym? ?iai iniciatyvai galite Lietuva 2.0 portale, paspaud? nuorod?: https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/laisvai-samdomi-psichologai/5639e3370a1d0d0868e7acd5 Psichologinis ?vertinimas teismo psichologin?s i?vados tikslais Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Paslaugos Tei-Psi-Ko teis?s psichologijos specialistai atlieka asmen? psichologin? ?vertinim? teismo psichologin?s i?vados tikslais, siekiant atsakyti ? advokat?, prokuror?, teis?j? i?keltus klausimus. Teis?s psichologai gali atsakyti ? klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baud?iamojo proceso dalyvi? veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ry?iais su t?vais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas i?samus (kompleksinis) psichologinis asmens, ?eimos, vaiko ar vaiko– t?v? tarpusavio santyki? ir pan. ?vertinimas. Atlikus ?vertinim? u?sakovui teikiama i?sami psichologinio ?vertinimo i?vada, kurioje atsakoma ? suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrind?iami ir formuluojamos rekomendacijos. ?vertinimo metu taikomi psichologiniai metodai: interviu, steb?jimas, standartizuoti psichologiniai testai (ypa?, jeigu papildomai reikia ?vertinti vaiko ar t?v? psichosocialin? funkcionavim? ar pa?intinius geb?jimus), mokslin?s literatūros analiz?, kt. Kiek trunka psichologinio ?vertinimo atlikimas? Psichologinio ?vertinimo ir i?vados pateikimo terminas priklauso nuo to, kaip greitai galima susipa?inti su bylos med?iaga; kaip greitai galima tiesiogiai sukontaktuoti su tiriamuoju asmeniu ar asmenimis; kokie klausimai yra u?dadami atsakymui, nes nuo j? priklauso taikom? metod? skai?ius ir trukm?; kiek duomen? reikia pateikti teismui - surinkt? duomen? analiz? ir i?vados ra?ymas. Vidutini?kai i?vados ra?ymas u?trunka nuo savait?s iki dviej?. Kiek susitikim? reikia atliki psichologiniam ?vertinimui? Susitikim? skai?ius priklauso nuo konkre?ios situacijos, retais atvejais (kai yra du ir daugiau vertinam? asmen?) gali būti numatyta ir daugiau susitikim?. Kiek kainuoja psichologinis ?vertinimas? Ir susitikim?, ir i?vados rengim? laikas skai?iuojamas valandomis (60 min), valandos ?kainis - 20 eur?. Standarti?kai psichologiniam ?vertinimui psichologin?s i?vados tikslais i? viso skiriama 8-12 valand?, atitinkamai vidutin? i?vados kaina kinta. ? kain? ?eina susitikim? bei i?vados rengimui reikalingas laikas. Serija: Asmenyb?s tipo sutrikimai - Ribin?s asmenyb?s tipo sutrikimas Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Kriminalinio elgesio psichologija Asmenyb?s sutrikim? paplitimas bendroje populiacijoje ?mon?s su asmenyb?s sutrikimais sudaro 10-15 proc. bendrosios populiacijos (Torgersen et al., 2001; Reich et al., 1989). Jie yra da?ni medicinos ?staig? lankytojai, d?l smurto, traum?, narkotini? med?iag? vartojimo problem?, socialini? krizi?, nutrūkusi? santyki?, save ?alojan?io elgesio, savi?udyb?s rizikos, impulsyvios ir staigios smurtin?s mirties (Warren et al., 2002; Verona et al., 2001; Watzke et al., 2006). Jie taip pat priklauso padidintos rizikos grupei ?sivelti ? konflikt? su ?statymus pri?iūrin?iomis institucijomis d?l agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, save ?alojan?io elgesio, seksualini? i?puoli?, prievartos ar smurto, narkotini? med?iag? vartojimo, nu?udym? ar recidyvistinio elgesio (Dunsieth et al., 2004; Watzke et al., 2006; Black et al., 2007).. Torgersen et al., (2001) Norvegijoje atliktas pimasis autori? ?iniomis ir did?iausias tyrimas, ai?kinantis, koks yra asmenyb?s sutrikim? paplitimas bendrojoje populiacijoje. I?tirta N=2053, tuo laiku vadovaujantis DSM-III-R. Nustatyta, kad 13.4% populiacijos turi asmenyb?s sutrikimus. Autoriai taip pat i?skirst? pagal sutrikimus: paranoidinis, 2.4%; ?izoidoinis 1.7%; ?izotipinis 0.6%; asocialaus 0.7%; sadistinio 0.2%; ribin?s asmenyb?s 0.7%; isterin?s asmenyb?s 2.0%; narcisistinio 0.8%; vengian?ios asmenyb?s 5.0%; priklausomos asmenyb?s 1.5%; obsesin?s kompulsin?s 2.0%; pasyviai-agresyvios(negatyvistin?s) 1.7%; savi-?lugdan?io tipo(self-defeating, vert. R.?ukauskien? 2010), 0.8%. Nustatyta, kad asmenyb?s sutrikimai labiau paplit? vidurinio i?silavinimo, ar net neturint vidurinio i?silavinimo populiacijoje, gyvenant vienam (be partnerio) miesto centre. TLK-10 ir DSM-IV rodo, yra 10 I a?ies asmenyb?s sutrikim? tip?, kurie stebimi bendrojoje populiacijoje. Emoci?kai nestabili? asmenybi? sutrikimai Tokio tipo asmenyb?s yra labiau paplitusios tarp jaun? moter?. ?mon?s su tokio tipo asmenyb?s sutrikimu da?niausiai turi sunkum? formuojant ir i?laikant ilgai besit?sian?ius santykius, be to gali ypatingai būti pa?eid?iamos impulsyviems ir agresyviems veiksmams atlikti, tokiems kaip sav?s ?alojimas, savi?udyb?, rie?? pjaustymasis ir t.t. Yra u?fiksuota tendencija elgtis impulsyviai neapgalvojus apie pasekmes, kurias gali lemti nuotaikos nepastovumas. Veiklos planavimas ? priek? gali būti apsunkintas arba visai minimalus. Intensyvaus pyk?io protrūkiai gali pasireik?ti kartu su smurtu ar impulsyvaus elgesio protrūkiais. Du pagrindiniai kintamieji, kurie priskiriami ?iam asmenyb?s sutrikimui yra- impulsyvumas ir ?ema savikontrol?. Tokie kriterijai da?nai atitinka ribinio AS simptomus, ta?iau gali būti nepakankama, kad būt? diagnozuojamas asmenyb?s sutrikimas, tod?l ?vardijama kaip emocij? sutrikimas. Susiklos?ius nepalankioms aplinkyb?ms, gali susiformuoti tiek ribin?s, tiek asocialios arba isterin?s asmenyb?s sutrikimas. Teis?s psichologai itin reikalingi teisiniame peraukl?jimo procese Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Penitencin? psichologija Jauni asmenys patek? ? nepa??stam? aplink? kei?iasi. Tai gali būti paai?kinta ?vairiomis elgesio teorijomis. Ta?iau atkreiptinas d?mesys ? tai, kad poky?ius skatina ka?koks trigeris. I? anksto gali būti ne?inoma, o nesiai?kinant pasekm?s gali būti tragi?kos. Video ?emiau, pateikiamas vaizdinis paai?kinimas, kur gali nuvesti aplaidumas, ir teis?s psichologo nebuvimas tokiame procese. Teis?s psichologas nusikaltim? tyrimo procese – ne?kainojamas pagalbininkas Para?? Liudmila Janu?kevi?ien?. Publikavo kategorijoje Naujienos Nusikaltim? tyrimo psichologija (angl. investigative psychology) yra teis?s psichologijos ?aka, kurioje siekiama psichologijos ?inias (principus, teorijas, empirinius duomenis) pritaikyti kriminalinio tyrimo procese. XIX a. pabaigoje – XX a. prad?jus tirti liudytoj? parodymus ir atlikus empirinius tyrimus paai?k?jo, kad liudytojo nuo?irdumas dar negarantuoja tiksli? parodym? arba kad ?taigūs klausimai suma?ina liudytoj? pasakojimo apie nusikalstam? ?vyk? tikslum?. Kaip ? nusikaltimo tyrimo procesus ir technikas būt? galima integruoti psichologijos ?inias, atsako Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektor? dr. Kristina Vanagait?. Nusikaltimo i?ai?kinimas yra sud?tingas procesas. Pavyzd?iui, gerai, jeigu nusikaltimo ?vykio vietoje atrandami pir?t? antspaudai, priklausantys anks?iau teistam asmeniui. Toki? akivaizd?i? ?rodym? gali ir nebūti, bet gali būti liudytojas, kuris visa tai mat?. Nusikaltimo tyr?jui kyla klausimas: kaip liudytojui pad?ti atkurti informacij? – pvz., kaip formuluoti klausimus, kad būt? galima i?gauti kuo i?samesn? ir tikslesn? matyto u?puoliko apibūdinim?? Dar sud?tingiau, jeigu tas liudytojas yra vaikas ar asmuo, turintis protin? negali?. Kaip tokiems asmenims pad?ti prisiminti matytus ?vykius ar ?mones? Ir, be abejo, ne ma?iau svarbus klausimas: ar galima tik?ti j? pasakojim? tikslumu? T?sti skaitym? Teis?s psichologas yra unikalus specialistas Para?? Tei-Psi-Ko, Sandra Prakuraityt?. Publikavo kategorijoje Naujienos Daugeliui ?moni?, kurie susiduria su ekspertiz?s s?voka, yra ai?ku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkre?iam asmeniui, kuris turi specifini? ?ini?, yra skiriama atsakyti ? teismo pateiktus klausimus, pateikti i?vad? teismui. Ta?iau da?nai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologin? ir psichiatrin? ekspertiz?? Ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertiz?je? Kuo skiriasi teis?s, klinikinis psichologas ir psichiatras vertinant j? ?inias ir ?gūd?ius atliekant psichologin? ekspertiz?? Ai?kinant skirtumus pirmiausiai reikia apibr??ti pagrindines s?vokas: Teismo psichologijos ekspertiz? – ?tai teismo ar teis?jo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti ? specialius teismo psichologijos ?ini? reikalaujan?ius klausimus, teismo psichologas ekspertas i?tiria turin?ius teisin?s reik?m?s asmen? psichikos proces? ypatumus, d?sningumus ir struktūr?. Teismo psichologijos ekspertiz? skiriama asmenims, kuri? psichikos sveikata nekelia abejoni?“ (http://www.infolex.lt/lite/ta/71679). ● Teismo psichiatrijos ekspertiz? – ?tai teismo ar teis?jo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti ? specialius teismo psichiatrini? ?ini? reikalaujan?ius klausimus, teismo psichiatras ekspertas atlieka turin?ius teisin?s reik?m?s asmen? psichikos būkl?s tyrimus ir j? rezultatus fiksuoja ekspertiz?s akte“ (https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=TAR.5E17ACC9B804). E ?iobien? (2012, p. 2) teigia, jog ?teismo psichologin?s, teismo psichiatrin?s ekspertiz?s baud?iamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai ?vertinti vaiko psichikos būsen?, jo psichikos būsen? nagrin?jamo ?vykio metu, ?vertinti ar d?l nagrin?jamo ?vykio neatsirado koki? nors psichikos sutrikim?, taip pat, kai reikia ?vertinti vaiko sugeb?jim? suvokti bei perteikti reik?mingas bylai aplinkybes (nukent?j?s vaikas) ar jo geb?jim? visi?kai (pilnai) suprasti savo veiksm? esm? bei juos valdyti (?tariamas vaikas).“ Autor? teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertiz?s, kurios susijusios su nepilname?i? ar ma?ame?i? seksualine prievarta. Tokio pobūd?io ekspertizi? tikslas yra su?inoti daugiau apie nukent?jusi?j? individualias savybes, tokias kaip - gal?jimas pasiprie?inti ?tariamajam, suprasti ?vykio aplinkybes, kilusias psichines, psichologines pasekmes, padidint? polink? meluoti, fantazuoti, nepilname?i? gal?jim? dalyvauti teismo pos?d?iuose (?iobien?, 2012). T?sti skaitym? Teis?s psichologas advokato darbe Para?? V.Justickis, G.Valickas. Publikavo kategorijoje Moksliniai straipsniai Prof. habil. dr. Viktoras Justickis, Prof. dr. Gintautas Valickas Pateikta 2003 m. liepos 1 d. Parengta spausdinti 2003 m. rugs?jo 30 d.Recenzavo Lietuvos teis?s universiteto Teis?s fakulteto kriminalistikos katedros ved?jas profesorius dr. Hendryk Malevski ir ?io fakulteto Mokes?i? teis?s katedros ved?jas dr. Algirdas Mi?kinis Santrauka Straipsnyje analizuojamos pagrindin?s psichologin?s ekspertiz?s funkcijos. Jos suprantamos kaip auk?tesnio lygio tikslai, kuri? siekiama vykdant konkre?ius u?davinius. I?skiriamos trys pagrindin?s psichologin?s ekspertiz?s funkcijos: asmens sugeb?jim? tyrimas, visapusi?kas asmenyb?s pa?inimas, būsimo elgesio numatymas. Straipsnyje pagrind?iamas teiginys, kad svarbiausius ?vairi? psichologini? ekspertizi? skirtumus lemia ekspertiz?s funkcijos (o ne konkretūs u?daviniai). Atskleid?iama, kad ypa? svarbus yra ekspertizi?, suponuojan?i? asmens konkretaus sugeb?jimo psichologin? tyrim?, ir ekspertizi?, kurioms atlikti reikalingas visapusi?kas asmenyb?s tyrimas, skirtumas. Pagrind?iama mintis, kad vienu ir kitu atveju taikomi gana skirtingi tyrimo metodai, eksperto i?vados formulavimo būdai. Skiriasi ir ?i? ekspertizi? reik?m? ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu bei j? vaidmuo priimant teismo sprendim?. T?sti skaitym? Teis?s psicholog? teikiamos paslaugos Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Paslaugos Teis?s psichologai padeda advokatams: Teis?s psichologai padeda suformuoti klausimus ekspertams/specialistams pagal bylos med?iag?; Teismo psichologini? i?vad? ra?ymas Baud?iamojo, Civilinio, Administracinio proceso bylose -->; Teismo psichologini? i?vad? pavyzdin? lentel? pateikta ?ia. Teisinio proceso dalyvio psichologinis ?vertinimas -->; Dalyvauti apklausiant nukent?jusiuosius/kaltinamuosius, siekiant i?vengti ?ali?k? parodym? ar poveikio liudytojui-->; T?v? vertinimas sprend?iant vaik? gyvenamosios vietos nustatymo klausim?; Dalyvavimas teismo pos?d?iuose, kaip specialistai, atsakant ? psichologijos tematikos klausimus. Teis?s psichologai dirba su teis?tvarkos institucijomis: Penetencini? program? rengimas; Konsultavimas rengiant penetencines reabilitacijos programas; Neblaivi? bei prasi?engusi? bandomuoju laikotarpiu vairuotoj? reabilitacini? grupi? vedimas; Ne?ali?ka ?kalint? asmen? konsultacija; Teis?s psichologai dirba visuomenei: Taikinamasis tarpininkavimas (Mediacija): gali būti naudojama ?iais atvejais; Psichologinis konsultavimas; ?moni? patyrusi? viktimin? ?vyk? konsultacija; Konsultacini? grupi? vedimas; Apklaus? vykdymas, duomen? apdorojimas; Veikl? vykdome visoje Lietuvoje. Jei turite klausim?, ar manote, kad galime jums pad?ti Jūs? darbe - ra?ykite mums: ?is el.pa?to adresas yra apsaugotas nuo ?iuk?li?. Jums reikia ?galinti JavaScript, kad per?iūr?ti j?. Psichologas jūs? darbe - kuo jis gali būti naudingas? Para?? Simonas Audickas. Publikavo kategorijoje Naujienos Jei galvojate, kad apsilankius psichologo kabinete, reikia atsigulti ant ku?et?s ir pasakoti savo gyvenimo istorij? ir skaudulius, Jūs i? dalies esate teisus(-i), tik tokia psichologo darbo dalis yra labai ma?a. Psichologas yra universalus specialistas, kuris gali pasitarnauti ne tik sprend?iant Jūs? asmeninio gyvenimo b?das, ta?iau ir darbin?je srityje. Pateiksime pavyzd?: Psichologai dirbo Jungtin?s Karalyst?s keli? tyrimo laboratorijoje, projektuodami nauj? ?alies greitkeli? sistem?. U?davinys: Psicholog? grupei buvo i?keltas specialus u?davinys- kaip suprojektuoti keli? ?enklus bei rodykles, kad art?dami prie j? ma?daug 110km/h grei?iu vairuotojai gal?t? visk? lengvai perskaityti ir susp?t? laiku nuspr?sti. ?tai koks konkretus klausimas, ? kur? ?i grup? ie?kojo atsakymo: kokius greitkelio ?enkl? simbolius lengviausia perskaityti, kokia turi būti raid?i? forma bei dydis ir kokiame fone jos turi būti para?ytos? Tyrimas: Laboratorin?mis s?lygomis, kad būt? galima grie?tai kontroliuoti kintamuosius, psichologai pateik? lenteles (suma?intas atitinkamu masteliu) su miest? pavadinimais bei kitais u?ra?ais, keisdami raid?i? ?rift?, dyd?, spalv? ir fono spalv?, taip pat pateik? ?od?i? ir simboli? derinius. Galutinis rezultatas, kur? jie siek? ?vertinti, buvo kompleksinis reakcijos grei?io ir suvokimo tikslumo rodiklis. Tuo metu rodykli? u?ra?ai keliuose buvo ra?omi juodomis did?iosiomis raid?mis baltame fone. Rezultatas: Remdamiesi tyrimo rezultatais, psichologai pasiūl? naudoti baltus simbolius ir ma??sias baltas raides vidutinio m?lynumo fone. ?iuo rezultatu buvo pasinaudota, ir prad?tos projektuoti atitinkamo dyd?io kelio rodykl?s su rekomenduojama fono spalva bei ma?osiomis baltomis raid?mis, kurios prad?tos naudoti visame keli? tinkle. Dauguma Jungtin?s Karalyst?s vairuotoj? tai nuo pat ma?ens pa??stamas dalykas. Tokie ?enklai - ?prasta greitkeli? sud?tin? dalis. Psichologin?s ?inios bei koncepcijos, kuriomis grind?iama ?i situacija. ?is tyrimas buvo atliktas JK keli? tyrimo laboratorijoje ma?daug prie? keturiasde?imt met?; o mes ?iandien naudojam?s jo rezultatais, kai va?iuojame greitkeliu. ?mogi?kieji suvokimo ir pa?intiniai procesai per ?? laiko tarp? reik?mingai nepakito; taip pat n?ra reikalo keisti vartotoj? naudai jau sukurtos aplinkos, jei jos dizainas pagr?stas svariais tyrim? rezultatais. ?ia buvo pasinaudota jau egzistuojan?i? geb?jimu - mok?ti skaityti normaliai i?spausdint? tekst?. Va?iuojantiems greitkeliu nereik?jo i?siugdyti naujo ?gūd?io, kuriuo jie retkar?iais naudot?si. Aplinka buvo suformuota taip, kad atitikt? vartotojo geb?jimus, - tai ir yra svarbiausias ergonomikos tikslas. Jei kyla klausim?, kaip psichologas gali pasitarnauti Jūs? darbo srityje - ra?ykite mums (info[eta]teipsiko.lt), mes mielai jums atsakysime! ?altinis (Nik Chmiel (2000) Introduction to Work and Organizational Psychology: a European perspective, Blackwell Publishing Ltd 2000, ISBN 0-631-20676-0) Prisijungimas Prisijung? vartotojai turi daugiau galimybi? portale. Prisiminti mane Prisijungti Pamir?ote slapta?od?? Pamir?ote prisijungimo vard?? Sukurti s?skait? Naujienlai?kis Kas prisijung?s Prisijung? 2 sve?i? ir nari? n?ra Populiarios etiket?s teis?s psichologas teis?s psichologija, psichologinis testavimas Psichologas Psichopatija tyrimai psichologinis ?vertinimas terapija Kal?jimas, psichologinis vertinimas teipsiko teismo pos?dis ekspertiz? ?eimos psichologas teis?s psichologijos specialistas specialistas, psichopatas teismo psichologas teis?s psichologo atliekamos ekspertiz?s vaik? vertinimas

teipsiko.lt Whois

Domain Name: TEIPSIKO.LT